25-oji kasmetinė AEHT konferencija ir konkursai Makedonijoje


2012 m spalio 8-13 d. Makedonijoje, Ohrid ir Skopje vyko 25-oji kasmetinė AEHT (Europos Viešbučių ir Turizmo Mokyklų Asociacija) konferencija ir konkursai. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 600 dalyvių iš 130 mokyklų iš 30 šalių. Asociacija vienija viešbučių ir turizmo mokyklų direktorius, mokytojus ir mokinius. Konferencijos metu vyko mokinių konkursai, trukę 3 dienas: kulinarų, konditerių, viešbučio registratorių, turizmo vadybininkų, padavėjų, barmenų, vyno pristatymo, seminarai, konferencijos, ekskursijos į Ohrid ir Struga miestelių senamiestį ir apylinkes, sostinę Skopje.

Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą atstovavo mokyklos direktorė Birutė Stasiūnienė, kulinarinio skyriaus vedėja ir profesijos mokytoja metodininkė Stanislava Akulavičienė, profesijos mokytoja metodininkė Vida Bingelytė, anglų ir vokiečių k. mokytoja metodininkė ir projektų vadovė Ramunė Vadeikytė, 211 gr. mokinys  Erikas Grybauskas, komandoje su mokiniais iš Italijos ir Estijos dalyvavęs virėjų konkurse ir 522 gr. mokinė Vaiva Gečiūnaitė, kartu su mokiniu iš Slovėnijos varžęsi viešbučių registratūros darbuotojų konkurse.

Konkursuose dalyvavo geriausi mokiniai iš Europos viešbučių ir turizmo mokyklų, todėl dalyvavimas šioje konferencijoje leido pasimatuoti mums su kitomis tokio profilio mokyklomis ir numatyti tolesnius mokymo prioritetus ruošiant profesionalius turizmo sektoriaus darbuotojus.

 

Įspūdžiai

Skrydžio laikas- ankstyvas rytas nedideliame, tačiau judriame Vilniaus oro uoste. Vos kelios akimirkos ir mūsų maža delegacija pakelia sparnus iš Lietuvos į Vokietijoje esantį Frankfurto oro uostą, kuriame laikas tarsi apmiršta. Po kelių valandų laukimo paliekame Frankfurtą ir nusileidžiame Zagrebo oro uoste, kuriame prasideda nuotykis. Žinoma, nuotykis gal ir ne iš maloniausių, bet juk nuotykių būna įvairių. O šis buvo tik tuo nemalonus, kad buvo sugaišta laiko ir neatvykta numatytu laiku. Užtat pakeliauta daugiau ir net ten, kur net planuota nebuvo- Viena, Belgradas.

Ir štai toji „išsvajotoji“ Makedonija. Nusileidę Skopje (sotinėje) keliaujame atsiimti lagaminų ir nešulių. Jau apie vidurnaktį vietos laiku, o mūsų laukia dar ganėtinai ilgas kelias iki poilsio oazės- viešbučio. Bet prieš pajudant į autobusą, kartu su organizatoriais turime sulaukti kitų delegacijų, kurios, kaip ir mes, atvyko tokiu vėliu metu, o susirinkus visiems ir susėdus į autobusus, sužinome, kad kelionė iki Ohrid miesto (istorinio ir kultūrinio traukos centro, kuriame būsime apgyvendinti visą viešėjimo laiką) truks tris valandas. Dar šiek tiek laiko iliuziniam miegui.

Po miklaus judėjimo tamsoje paskendusiame Makedonijos peizaže atvykstame į Ohrid miestą ir sustojame prie Metropol viešbučio, kuriame apsistos tam tikra dalis mokinių, o taip pat ir aš bei mano kolegė Vaiva. Jau bene po trijų nakties. Sužinojęs savo kambario numerį, keliauju su lagaminu į ketvirtą aukštą. Deja, bet niekaip negalėjau nepažadinti savo kambarioko, kuris buvo kietai įmigęs ir vos tik pravėriau duris, uždegiau šviesą ir įsmukau vidun, teko pradėti lakonišką, bet reikšmingą pažintį. Jis vardu Remi, iš Prancūzijos.Supratau, kad sutarsime-jis ramaus, bet draugiško būdo.

Atidarymo ceremonijos diena. Rytas saulėtas, žvalumu ir energija trykštantys studentai ir mokytojai, pasidabinę juodais kostiumais. Visi sugūžėję į erdvią sporto salę, grožėjomės tradiciniais makedonietiškais šokiais ir muzika, mokyklos-organizatorės mokinių pasirodymais.

Po linksmybių atidarymo ceremonijoje, keliavome pietauti. Apetito nebuvo kaži kokio, nes po varginančios kelionės, varganų valandų miego ir artėjančio komandų sudarymo, skrandis protestavo. Kai tik espreso kavos gurkšnis pasiekė mano skrandį, skubėjau sužinoti, kas bus tie du komandos nariai, su kuriais kursiu konkursinį patiekalą. Tai buvo italas (Marko) ir estė (Anika).

Vos akimirkos susibičiuliavimo ir jau kitą dieną ėjome kurti šedevro. Pagrindinis ingredientas- upėtakis, kurį gauti norėjau tiek aš, tiek italas, o moteriškoji mūsų komandos dalis mieliau būtų gavusi mėsą. Na, nuo žuvies nepabėgsi! Baigus ruošti patiekalą, visi atsipūtėme. Nors abejonių būta, tačiau viskas jau buvo padaryta ir beliko tik mėgautis likusiomis viešnagės dienomis.

Kalnai ten, kalnai čia. Kalnų grandinių supami buvome visą laiką. Makedonija mums, lietuviams, buvo nauja, nepažįstama šalis. Tokia liko dar ir dabar, mat pažintinių kelionių buvo mažai. Tačiau akimis galėjai aprėpti neįkainojamą gamtos lobyną, kurio Ohrid miestas nestokojo.

Paskutinė diena ir uždarymo ceremonija prasidėjo jau pusė šešių ryto. Pusryčiai prasideda šeštą valandą ir trisdešimt minučių, o išvykstame be penkiolikos aštuntą. Pajudame iš mus lepinusio Ohrid miesto į sostinę Skopje, o trys valandos kelionės prabėga gan greitai. Gauname trumpą ekskursiją po miesto centrą, kuri taip pat pasitarnauja kaip lengva mankšta po ilgoko sėdėjimo autobuse. Pamačius nors mažą dalelę miesto centro, Aleksandro Makedoniečio statulą, urbanizacijos plėtros ženklų (statybos ir dar kartą statybos), keliaujame autobusais vėl. Atvykus į viešbutuką Sonce, laikas prabėga nejučia ir jau septintą valandą vakaro iškeliaujame į viešbutį, kuriame vyks uždarymo ceremonija.

Nors ir be pergalės, vainikuotos medaliu, grįžtu į viešbutį geros nuotaikos. Galimybę susirasti draugų ar tiesiog susipažinti ir pabendrauti su įvairių šalių mokiniais-ambasadoriais laikau ne ką menkesniu laimėjimu, o ir mano, kaip Lietuvos ambasadoriaus, misija, manau, įgyvendinta.

Vos valanda kita ir mūsų jau laukia autobusas į oro uostą, kuriame dar kelios apsipirkimo malonumo akimirkos ir gardi espreso kava paruošia skrydžiui namo, į Lietuvą.

Erikas Grybauskas

 

Ši kelionė praturtino mane  naujais potyriais, praplėtė kultūrinį akiratį. Gera mokymosi motyvacija - varžytis ne tik su savo draugais, bet ir kitų šalių studentais. Dalyvaudami konkursuose patys, savo kailiu patirdami gyvenimą bei nuotykius svetimoje šalyje, neabejotinai sužinome daugiau nei iš pačių geriausių vadovėlių. Net nesvarbu laimėjai medalį ar ne, bet bendravimo patirtis su skirtingų šalių bei kultūrų žmonėmis yra pati brangiausia; rodosi ji vertingesnė už bet kokias enciklopedines žinias. Todėl esu dėkinga Direktorei, kad suteikė galimybę atstovauti mokyklą ir Lietuvą tokiame tarptautiniame konkurse.

Vaiva Gečiūnaitė