Surask mus Facebook'e
Sėkmė dažniausiai aplanko tuos, kurie meta iššūkį ir veikia. O nedrąsiems, nuolatos bijantiems pasekmių, ji retai teatsisuka.
J.Nehru

4-asis susitikimas Norvegijoje


2011m. rugsėjo  17-24 d. vyko Comenius projekto „Mano tradicijos mūsų Europoje“ susitikimas Norvegijoje. Dalyvavo visi projekto partneriai- iš Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos ir Belgijos. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą atstovavo projektų vadovė Ramunė Vadeikytė,  prekybinio skyriaus vedėja Danutė Banionytė, vyr. buhalterė Jūratė Kručaitė, profesijos vyr. mokytoja Zita Sprindienė, 810 gr. mokiniai Karina Kaufman, Julija Kiselytė, Konstantinas Balčiūnas, Giedrė Kinčiūtė, 610 gr. mokinys Antanas Mikalčius ir 619 gr. mokinė Evelina Maškalaitė.

Vizito tikslai ir uždaviniai - susipažinti su Norvegijos tradicijomis, papročiais, šventėmis, tradiciniais patiekalais, fotografuoti, sukurti video, aptarti atliktus darbus ir planuoti tolimesnę veiklą.

 

17d. šeštadienis

Fusos miestelyje vyko tradicinė amatų mugė. Norvegai augina daug avių, kurios vasarą ganosi aukštai kalnuose. Rugsėjo vidury jos grįžta atgal į fermas ir kasmet organizuojama mugė, kurios metu išrenkama ”mis avis“ Į mugę susirenka miestelio amatininkai, ūkininkai ir miestelio gyventojai. Ūkininkai suveža savo augintinius: avis, kiaules, arklius, veršelius. Amatininkai atveža medžio dirbinius, dekoruotas medines dėžutes, medinius baldus ir buities rakandus. Ūkininkai prekiauja savo užaugintomis ekologiškomis daržovėmis, tradiciniais sūriais, .rūkytais mėsos gaminiais, medumi. Vaikai gali pajodinėti arkliais jūros pakrante.

Aplankėme senovinę norvegų sodybą, statytą dar 19 amžiaus pradžioje, išlaikiusią autentišką architektūrą bei namų apyvokos daiktus. Apžiūrinėdami etnografinę sodybą, lyginome ją su senovine lietuviška sodyba. Kai kuriuos daiktus esame matę lietuviškose sodybose ir etnografiniuose muziejuose: žibalinę lempą, uogų rinkimo „šukas“, verpimo ratelį, pintus krepšius (bet skyrėsi jų forma ir ornamentai), užuolaidų nėrinius, žemės ūkio padargus (grėblius, šakes, kastuvus ir t.t.), medinius lovius, žarijinius lygintuvus. Gyvenamose patalpose matėme lovas, indaujas, skrynias, komodas, kurias turime ir Lietuvos etnografiniuose muziejuose, tik skiriasi jų puošyba. Mus stebino nepaprasto grožio mediniai kvadratinės formos krepšiai, puošti spalvotais ornamentais. Vilnones kojines megzdavo iki kelių, vilnoniai megstiniai gausiai raštuoti, kambaryje ant medinių suolų patiesti avių kailiai. Senoviniai norvegų namai labai maži, dengti akmeninėmis plokštėmis. Nors Norvegija gana atšiaurus kraštas, tačiau namie niekur nėra didelių krosnių, kas būdinga  senoviniams lietuvių namams, o tik menkos krosnelės maistui gaminti. Sodybos amatininkė išmokė kepti senovinį norvegišką kepinį. Mokiniai buvo suskirstyti grupelėmis, jie kočiojo apvalius paplotėlius iš rugių, kviečių miltų ir virtų bulvių masės ir kepė ant krosnelės. Iškeptus paplotėlius apšlakstė vandeniu, sutepė sviestu ir apibarstė cukrumi. Buvo taip skanu, kad tų „blynelių“ kaip mat neliko.

Paskui aplankėm pačią mažiausią ir seniausią medinę bažnyčią, statytą 17 amžiuje. Bažnyčia pastatyta nenaudojant vinių. Vidus gausiai puoštas tam laikui būdingais ornamentais. Kiekviena šeima turėjo savo klauptus, kurie užsidarydavo durelėmis, jų raštai buvo skirtingi, su savo šeimos inicialais. Dabar bažnyčia neveikia, bet norintys joje gali tuoktis tik vieną dieną per metus- liepos 29 d. I9-ame amžiuje žmonės į bažnyčią eidavo ne tik pasimelsti, bet ir sužinoti naujienų, nes tuo laikotarpiu tai buvo vienintelis būdas gauti informaciją. Kunigas kalbėdavo taip ilgai ne tik religinėmis temomis bet ir buitinėmis temomis, pvz. kaip auginti bulves, kad visi žinotų apie ką kalbama ant lentynėlės padėdavo ir vaizdinę priemonę. Kadangi kalbos trukdavo labai ilgai, pavargę klausytojai net ir užmigdavo. Tačiau sumanus kunigas  pagamino specialią lazdą su maišeliu aukoms ir varpeliu, kad prikeltų užsnūdusį parapijietį, kai jau laikas rinkti aukas. Bažnyčios palubėje kabo laivas, simbolizuojantis žmogaus kelionę nuo gimimo iki mirties. Labai nustebino, kad neseniai pagimdžiusios moterys negalėjo dalyvauti mišiose su visais, jos sėdėdavo bažnyčios gale už grotų. Vyrai sėdėdavo dešinėje bažnyčios pusėje (pietinėje pusėje), o moterys- kairėje, jos buvo kaip skydas, nes buvo tikima, kad priešas ateina iš šiaurės.  Šiuo metu bažnyčios šventoriuje gali laidotis žmonės, kurių protėviai buvo išsipirkę žemę.

18d. sekmadienis

Antra diena Fusoje. Rytas ir diena lietinga, bet tai netrukdo įgyvendinti mūsų numatytą programą- susipažinti su projekto partnerių tradicijomis. Šiandien visi projekto dalyviai važiuoja į svečius pas medinių statinių gamintojus. Ši verslo sritis Norvegijoje turi labai senas tradicijas, tačiau jauni žmonės nenoriai renkasi šį sunkų amatą. Fusos apylinkėse šiuo verslu užsiima tik keletas garbingo amžiaus vyrų, todėl buvo įdomu stebėti naujai pastatytus korpusus, kuriuose bus ne tik eksponuojama pagaminta produkcija, bet ir vyks seminarai- mokymai jauniems žmonėms, kurie norės įgyti šią specialybę. Stebėjome visą gamybos procesą. Statinės gaminamos iš gerai išdžiovintų pušies lentų: pirmiausia lentos sustatomos ratu ir sutvirtinamos dviem lankais. Po to specialios įrangos pagalba visos lentos sustumiamos, kad neliktų tarpų. Norint, kad lentos būtų minkštesnės į statinės vidų pripila drožlių ir uždega. Po to lentos šlifuojamos, padaromos įpjovos įstatyti dugnams. Per valandą meistras pagamina 6-7 statines. Visa pagaminta produkcija naudojama Norvegijos rinkoje- žuvininkystės pramonėje. Mūsų mokiniai turėjo galimybę patys pagaminti statinę, susipažįstant su visais technologiniais etapais.

Taip pat turėjome galimybę susipažinti kaip Norvegija saugo savo istoriją. Vikingai gyveno, žvejojo, kariavo šiame regione 1500 m. pr. Kr. Mums parodė šio regiono vikingų gyvenimo ir laidojimo vietas, pasakojo apie jų pomirtinį gyvenimą. Gerbti savo protėvius turi būti kiekvienos tautos tradicija.

19 d. pirmadienis

Pirmadienį ryte visi projekto dalyviai susirinko mokykloje. Visos delegacijos turėjo prisitatyti, paskui mokiniai buvo suskirstyti į tarptautines grupes ir gavo užduotį pagal numatytas temas paruošti pristatymus power point programa. Mokiniai turėjo įvertinti panašumus ir skirtumus tarp šalių tradicijų, tokiomis temomis, kaip sportas ir muzika, religijos ir kultūra, tautodailė, žvejyba ir medžioklė, tradicinė virtuvė. Apžiūrėjome mokyklą. Meninės raiškos klasės dėstytoja su mokiniais pristatė savo sukurtus koliažus ir mokiniai gavo užduotį rinkti medžiagą su tautine atributika, kurią galėtų panaudoti, kuriant savo šalies koliažą.

Apžiūrėjome mokyklą. Mokykla nedidelė- tik 250 mokinių ir 50 mokytojų. Klasėse moderni įranga, skirta įvairių profesijų praktiniams užsiėmimams. 

Po pietų važiavome į lašišų veisyklą. Mums papasakojo ir savo akimis pamatėme kaip pramoniniu būdu veisiamos lašišos. Visi procesai kompiuterizuoti, darbuotojų labai mažai. Tai labai pelningas verslas.

Paskui važiavome į šaudyklą, nes Norvegijoje labai populiarus biatlonas ir mus mokė šaudyti pati biatlono pasaulio čempionė, kilusi iš Fusos. Iš Fusos kilęs ne vienas žymus sportinin,,kas ,mokykloje kabo jų iškovoti medliai ir tai mokinius skatina aktyviai sportuoti.

Turėjome galimybę pabūti labai brangiame viešbutyje, kuriame apartamentų kaina siekia 2000 lt, interjere vyrauja natūralios medžiagos, pro didžiulius langus atsiveria nuostabus vaizdas- ežerai, kalnai, fiordai, kriokliai, o ant stogų auga žolė ir grybai. Žolė ant stogų – tai natūralus pastato apšiltinimas, o kad žolė per aukšta neužaugtų, ant stogo užkelia porą kalnų ožkų.

20 d. antradienis

Antradienį apilankėme laivų statykloje, virvių vijimo dirbtuvėse, grožėjomės milžinišku kriokliu, važiavome į vaisių (obuolių ir slyvų) fermą, paskui avių fermoje valgėme tradicinį norvegišką patiekalą- avies galvą su kaliaropių koše ir virtomis bulvėmis.

21 d. trečiadienis

Trečiadienį vėl susirinkome mokykloje. Kiekvienos šalies delegacija turėjo pagaminti tradicinį savo šalies desertą. Lietuvių delegacija kepė kibinus su vištienos įdaru ir pagardintus sezamo sėklomis. Belgai vaišino maskarponės sūrio desertu, lenkai- obuolių pyragu, o norvegai paruošė pietus- stirnienos kepsnį. Kol vieni projekto dalyviai darbavosi virtuvėje, kiti dirbo grupėse ruošdami prisstatymus apie partnerių šalių tradicijas, kūrė video.

Po pietų susirinkome salėje. Kultūrinis susitikimas prasidėjo nuskambėjus Norvegijos himnui. Tradicines norvegiškas dainas dainavo vietos bendruomenės choras, gitara pritardamas dainavo mokinys. Turėjome ir nuostabią galimybę pamatyti ir daug sužinoti apie tautinius norvegų rūbus. Kiekvienas norvegas ir norvegė privalo turėti tautinius rūbus, jais pasipuošia per visas svarbiausias šeimos, religines ir valstybines šventes. Paskui susipažinome su tradicine norvegų liaudies muzika ir šokiais ir patys pašokome.

22d. ketvirtadienis

Iš Fusos atvykome į Bergeno miestą. Bryggen krantinė Bergene – Unesco kultūros paveldo objektas nuo 1980 m. Šiandien Hansos laikų ryškių spalvų mediniuose sandėliuose įsikūrę daugybė parduotuvėlių, menininkų dirbtuvių, restoranų ir kavinių. Aplankėme jūrų muziejų „Bergeno akvariumas“. Čia sukaupta viena gražiausių ir įspūdingiausių jūrinio pasaulio kolekcijų Europoje. 70 rezervuarų ir trys lauko baseinai įrengti tam, kad pademonstruotų tikrą laukinį gyvūnijos pasaulį. 2002 metais čia įsikūrė amfibijos ir reptilijos. Išėję iš muziejaus aplankėme žuvų turgų, kuris įsikūręs krantinėje ir garsėja šviežios žuvies ir jūros gėrybių įvairove. Čia taip pat galima įsigyti įvairių suvenyrų ir amatininkų dirbinių. Bergenas įsikūręs vakarinėje pakrantėje, 7 kalnų ir  fiordų apsuptyje. Funikulieriumi pasikėlėme į Ulrikeno kalno viršūnę, kuri yra 642 m virš jūros lygio. Šis kalnas aukščiausias iš visų septynių kalnų. Atsivėrė nuostabūs miesto vaizdai. Apžvalgos kalne nusifotografavome atminimui, įsigijome suvenyrų. Bergene įsikūrę  E. Grygo namai ir muziejus – čia žymusis norvegų kompozitorius gyveno 22 metus. Aplankėme seniausią Bergeno gatvę grįstą mediena ir autentiškus  senuosius medinius namus. Įdėmiau apžiūrėjome vieno iš šių namų vidų. Jame išlikę senoviniai norvegų baldai, indai. Kadangi namai nebuvo apšildomi, kad nekiltų gaisrai, lovos buvo  įtaisytos sienose su uždaromis durimis. Žmogus kvėpuodamas apšildydavo tą patalpą kurioje miegojo. Bergenas – tai uostas,  kur susirinkdavo žvejai ir prekiaudavo jūros gėrybėmis. Apžiūrėję miestą grįžome autobusu į Fusą grožėdamiesi Norvegijos gamta.

23d. penktadienis

Mokiniams ir mokytojams,  norintiems pažvejoti  jūroje buvo suorganizuota žvejyba. Žvejoti išplaukė jachta. Laimikis – puikios jūros lydekos ir kitos žuvelės, kurios tuoj pat buvo išdorotos ir ištroškintos norvegų tradiciniu receptu. Norintiems pamatyti Norvegijos kalnuotas vietoves iš arčiau buvo suorganizuota ekskursija į kalnus. Nuotaika buvo puiki. Mokytojai buvo pakviesti pas norvegų projekto atstovę Mette į namus, kur buvome pavaišinti jūros gerybėmis. Visi projekto dalyviai dalijosi įspūdžiais surengtame atsisveikinimo vakarėlyje, kur norvegų projekto dalyvis kartu su Belgijos, Lenkijos ir Lietuvos moksleiviais paruošė skanią tradicinę norvegų vakarienę.Atsisveikindami vieni kitiems linkėjome geros kloties ir naujų susitikimų.

Dalyvių įspūdžiai:

Giedrė Kinčiūtė:  Kelionė į  Norvegiją man ilgai įsimins, nes pamačiau kokia nuostabi yra Norvegijos gamta ir kalnai. Ekskursijos buvo labai įsimintinos, sužinojau daug naujo, ko Lietuvoj nepatirsi. Labai patiko mokykla, nes ten viskas kitaip nei pas mus. Buvo labai įdomu, nes mus taip išsamiai supažindino su programa ir projektu.  Studentai iš kitų šalių buvo labai šilti ir draugiški. Labai pasiilgsiu šios šalies, nes ji man padarė didžiulį įspūdį.

Evelina Maskalaite: Ilgai laukta kelionė i Norvegiją  buvo tikrai įsimintina. Gamta, kraštovaizdis užbūrė ir paliko neišdildomą ispūdį širdyje. Tokios nuostabios šalies niekada nebuvau mačiusi. Ji ne tik alsuoja savo gyvybe, bet ir puoseleja savas tradicijas perduodama jas iš kartos į kartą . Ši šalis tapo naujais namais keliai dešimčiai studentų ir mokytojų, kurie taip pat pasisėmė išminties, tradicijų, bei asmeniškai patobulėjo. Mes išmokome ne tik dirbti komandoje, bet ir suvienyti skirtingų šalių studentus . Aš šios kelionės metu išmokau daug naujų dalykų . Aš niekada neužmiršiu šios šalies , ir amžinai ją prisiminsiu.

Antanas Mikalčius: Būdamas Norvegijoje sužinojau  daugiau apie Norvegijos istoriją bei kultūrą. Susipažinau su Norvegais bei gerai praleidome laiką su jais. Aš esu buves Norvegijoje jau ir prieš tris metus. Esu buvęs šiaurinėje  Norvegijos dalyje, o dabar pabuvau ir vakarinėje dalyje. Norvegija  yra nuostabi. Fusos miestelyje, kuriame mes buvome apsistoję, buvo be galo ramu, aš jaučiausi kaip Palangoje. Norvegai yra ramūs žmonės. Norvegija yra nuostabi šalis.

Konstantinas Balčiūnas: Tai buvo mano pirmas skrydis i Norvegija, todėl nežinojau kas manęs ten laukia. Bet man tikrai patiko. Aš tikrai nesitikėjau pamatyt tiek vaizdų. Gamta tikrai sužavejo.  Kraštovaizdis buvo neįprastas, nes Lietuvoj mes neturėjom tokių dalykų, kaip krioklių, didelių akmenu, kalnynu ir namų prie pat jūros. Projektas man davė daug įspūdžių. Šita kelionė man tikrai patiko ir aš jos tikrai neužmiršiu.

Karina Kaufman:  Šią savaitę Norvegijoje prisiminsiu tik pilną įspūdžių. Labiausiai mane sužavėjo ir paliko neišdildomą įspūdį Norvegijos gamta ,jūra , kriokliai, kalnai, kalneliai ir aplinkinis grožis, bei patys gyvenamieji namai, juose atsispindi gyvybė, gamta ir jaukumas. Aplinkiniai žmonės draugiški ir iš šalies pasirodė, kad labai atsipalaidavę, mūsų didmiestyje to tikrai nepamatysi. Pastebėjau , jog čia  vertinami papročiai tiek jaunų ir pagyvenusių žmonių, saugoma kultūra ir perduodama iš kartos į karta, puoseliejami muziejai.

Julija Kiselytė: Laikas, kurį praleidau Norvegijoje praėjo neapsakomai greitai. Mes daug keliavome, bendravome, dalinomės įspūdžiais, tyrinėjome šalies tradicijas bei papročius. Didžiausią įspūdį paliko gamta - nuolat kažkur skubantys didžiuliai kriokliai, nuo saulės spindintys kalnai bei šniokščianti jūra. Taip pat nustebino ir vietiniai gyventojai, kurie mus labai šiltai priėmė, buvo be galo draugiški ir paslaugūs. Įdomu buvo pamatyti ir tai, kaip gražiai šalyje laikomasi tradicijų, papročių ir kaip žmonės puikiai jaučiasi net ir tada, kai lauke lyja lietus ar pučia šaltas vėjas, nes jie ir toliau sau šypsosi bei džiaugiasi ir ne veltui jie sako: „Blogo oro nebūna, būna tik netinkama apranga“, nes tai iš tikrųjų yra tiesa.