Tapk fanu facebook'e
Gera mintis, nesvarbu iš kur paimta, daug vertingesnė už kvailą savąją.
F. Lanot de Vajė

PROJEKTO FINALAS „TRADICIJOS BE SIENŲ- KELIONĖ PO REGIONŲ KULTŪRAS“ - RUMUNIJOJE

logo


Kelionė į Rumuniją buvo įsimintina nuo pat pradžių. Eugenijus: „Sekmadienį buvo labai daug naujų įspūdžių, nes pirmą kartą skridau lėktuvu. Kai atvykome, mus draugiškai pasitiko rumunai.“

Pirmadienis

Pirmąją dieną mus pasitiko nuostabi projekto koordinatorė Rumunijoje – anglų kalbos mokytoja Daniela. Mokykloje kiekviena projekto dalyvė šalis (Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva) pristatė savo šalies kultūrą bei tradicijas. Visi susipažino vieni su kitais. Po to laukė trumpa ekskursija po mokyklą ir laisvas laikas mieste.

Pamatėme ir patys išbandėme rumuniškus šokius ir išgirdome jų tradicinę muziką. Anot mokinio Simono: „nustebino tai, jog tikriausiai visi rumunai moka šokti tradicinius šokius, tuo Lietuvoje, deja, nepasidžiaugsi. Muzika skamba gana chaotiškai, primena arabišką, o šokiai energingi, bet ir paprasti, mano nuomone, jų pagrindinė idėja - visus suburti, kadangi šokama ne tik poromis, bet ir didelėse grupėse, kur poros nebūtinos“.

Eugenijus: „Pirmadienį labai daug prisivalgėm skanių patiekalų. Pabendravome su rumunais.“


Antradienis

Nuo ankstaus ryto kilome ir leidomės įspūdingais Karpatų kalnais, aplankėme dvi pilis:

1. „Drakulos” pilis - Aleksandras: „Aš pamačiau daug įdomių dalykų. Labiausiai patiko dideli kolekciniai medžioklės peiliai.“ Eugenijus: „Drakulos pilyje, iš visų kambarių mane labai suintrigavo kankinimo...“

2. Nepaprasto grožio pirmojo Rumunijos karaliaus rezidenciją ,,Peles Castle“.  Simonas: „Pilis išsiskyrė savo grožiu, ji atrodė tarytum iš pasakos“; Valentinas: „Rūmai nuostabūs ir gražūs, net nesinorėjo išvykti iš ten. “

Vasarė: “Kalnų kraštovaizdis įspūdingas, oras šiek tiek slogus. Vargino ilga kelionė autobusu, bet tikrai buvo gera pirmą kartą pamatyti kalnus – prabangą, kurią ne visi gali sau leisti”.

Valentinas: “Kelias labai ilgas ir varginantis, tačiau pamatyti vaizdai išties įspūdingi ir nepamirštami.”

Trečiadienis

Dar viena kelionė, šįkart į Krajovą (Craiova), vieną gražesnių Rumunijos miestų, pralenkiančių net jų sostinę! Iš arčiau susipažinome su stačiatikių tikėjimu. Papietavę aplankėme ir dailės muziejų,  ir istorinį kultūros muziejų, kuriame teko išmėginti stiklo dažymo menų.

Aleksandras: „Dažyti buvo labai sunku, bet įdomu.“

Eugenijus: „Skaniai pavalgėme, pažinau daugiau kitų sriubos skonių.“

 

Ketvirtadienis

Lietus nesustabdė mūsų pasivaikščiojimo po dar vieną miestą – Sibiu. Miestas turi didžiulę katedrą ir akį traukiančią namų architektūrą. Namų stoguose įrengti akies formos langai ir „tai atrodė gana šiurpiai, bet taip pat ir įdomiai“ (Vasarė).

Simonas: „Man teko garbė dalintis skėčiu su projekto koordinatore Daniela, ji nemažai papasakojo apie Rumunijos eismo keistenybes ir pačių rumunų mentalitetą, pasidalino ir savo patirtim iš Lietuvos“.

Po pietų, lietui aprimus, apėjome didžiausią lauko muziejų pasaulyje ir dalyvavome audimo edukacijoje.

Simonas: „Nežinojau, jog turiu gabumą audimui, puikiai sekėsi ir prie rankinio audimo rėmo ir prie senų staklių, kurių meistrė mane išgyrė ir netgi įteikė rašto pavyzdžių, kad išmokčiau. Taip pat ji paskatino mane bandyti šiuo amatu užsiimti“.

 

Penktadienis

Pasidžiaugėme mažesnio užimtumo diena, mums įteikė sertifikatus, nelengvus dovanų maišelius ir po pietų vykome į „ranšą“, kurioje jodinėjome arkliais, dažėme kiaušinius ir gaminome
„Sarmale“, patiekalą primenantį lietuviškus balandėlius.

Simonas: „Mane labiausiai traukė šokiai, kiekviena šalis parodė bent vieną tautinį šokį, netrūko rumuniškų šokių, o galiausiai šokome kas ką mokėjo ir kitus mokė“.

Na, ir liūdniausia dalis - atsisveikinimas.

Vasarė: „Rumunai yra be galo draugiški žmonės. Tikrai prisiminsiu bent vieną išskirtinį dalyką apie kiekvieną iš dalyvių. Ačiū už nepakartojamą patirtį!“

Simonas: „Apsilankyti Rumunijoje tikrai vertėjo, nors ir visi pavargome, tačiau praturtinau kultūrines. Ši patirtis leido kitaip pažvelgti į Lietuvą ir jos kultūros savitumą. Tai sustiprino meilę savo šaliai ir susižavėjimą kitomis kultūromis ir jų tradicijomis.“

Eugenijus: „Apibendrindamas savaitę, praleistą  Rumunijoje, galiu pasakyti, kad rumunai yra draugiški, organizuoti ir nuoširdūs žmonės, kad man ten labai patiko.